Pranešimo turinys:
Ieskote informacijos apie gripa? Uzsukite i Sveikatos apsaugos ministerijos svetaine www.sam.lt/gripas arba www.antigripas.lt
-
Galvoju - šiais laikais net žiniasklaidos nevartojant išlikt be informacijos turbūt neįmanoma...
http://www.lrytas.lt/-12587912851257833
Tačiau buvo labai smagu paskaityti, kokią kultūrinę prasmę turi sąrašai.
Ir dar man labai patiko pabaiga:
"Kai buvau 13 metų, mane žavėjo Stendhalis, 15 – Thomas Mannas, o 16 pamėgau Chopiną. Likusį gyvenimą bandžiau susipažinti su visais kitais. Šiuo metu mano sąrašo viršuje vėl atsidūrė Chopinas. Jei bendrauji su tave supančiu pasauliu, viskas nuolat keičiasi. O jei niekas nesikeičia, esi idiotas".
Siūlau paskaityt ir nereligingiems (žinau žinau, žodis "Dievas" gali labai erzinti, esu tai patyrusi). Bet šitą tekstą šiaip ar taip būtų perskaityt verta, nes tai yra apie tai, kas mes esame.
-
Kad tapčiau savimi, privalau paliauti būti tuo, kuo visuomet maniau norįs būti, kad atrasčiau save, turiu save palikti, ir kad gyvenčiau, turiu mirti.
Tai kyla iš to, kad gimiau savanaudis, todėl mano prigimtinės pastangos pasidaryti tikresniam ir labiau savimi padaro mane ir ne tokį tikrą, ir mažiau savimi, nes jos yra melagingos.
( toliau apie puikybe ir iliuzijas )
http://www.lrytas.lt/-125809040112578441
ištrauka:
– Ką užsieniečiams rodytumėte iš per dvidešimtį nepriklausomybės metų sukurto kino?
– Rodyčiau Šarūną Bartą ir sakyčiau – Š.Bartas yra ne visiems. Ne visi skaito haiku. Jeigu jums patinka haiku, ateikite pažiūrėti Š.Barto tylinčių filmų. Grožėkitės vaizdo plastika, žiūrėkite, kaip jungiasi kadrai, klausykitės filmo kaip muzikos.
Jei norite beveik fotografiškai atspindėto dabartinio jaunimo gyvenimo, pažiūrėkite E.Vėlyvio „Zero“, I.Miškinio „Kaip lengvai ir saldžiai...“. Norite daugiau – yra K.Vildžiūno, V.Navasaičio filmai. Nebūtinai patiks. Bet menas tuo ir nuostabus, kad jis visoks. Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu visiems patiktų tik vieno formato filmai ar knygos? Jeigu visus vyrus trauktų tokio pat grožio tipo moterys?
Čia jau jūs galit pakomentuot... aš neturiu komentarų...
http://www.lrytas.lt/-125785205612578474
skaitytojas pakomentavo taip:
| 23. rexas | 13:59 11-10 | IP: 88.223.35.34 |
Nu ir kaip jumi šita reklaminė akcija?
http://www.lrytas.lt/-125658471512560647
Nežinau, ar pavyko perteikti, koks jisai yra.
Turbūt ne. Reikia su juo susidurt gytvai.
šiaip pasikalbėjimas ir pasivaikščiojimas su juo mano gyvenime kažkaip aiškiau sudėliojo taškus.
http://www.lrytas.lt/-125639416712545193
Tuoj bus savaitė, kai šalia manęs gyvenime vis atsiduria dzeno vienuoliai. Vakar Bong Hayng Sunim - buvusį Kęstutį Marčiulyną interviu kalbinausi. Prišifravau dešimt lapų popierių šįryt, bet smagu - toks malonus virpuliukas, kai gražesnes mintis užtinki.
Viena mintim nekantrauju pasidalint. Apie nuolankumą.
Didžiausia stiprybė žmoguje yra nusilenkt kažkam kitam. Gali žmogus pasitikrint save. Bet jeigu tu kažkam nusilenki ir abejoji tuo, tai geriau nepradėk. Jeigu nusilenki ir pasitiki savo veiksmu, tai kitam žmogui tas tavo nusilenkimas kaip pamoka. Kaip nuolankumo pavyzdys. Bet jeigu tu nors kiek abejoji, tai jau yra nusižeminimas. Reikia neabejot savo veiksmais.
Romualdas Rakauskas - smagus fotografas. Net gaila, kad tautai jis nelabai įdomus - kol kas vos pusantro tūkstančio žmogelių akį užmetė...
bet va jums siūlau paskaityt. man kalbėtis buvo įdomu:
http://www.lrytas.lt/-125602626112539321
Aš sužavėta čekų išradingumu. Deimantais puoštas gyvenimo būdo žurnalas.. kurio prenumerata - 274 000 JAV dolerių.
http://tv.delfi.lt/video/1vZFMqN8/
Kaip čia lietuviai nieko panašaus neįstengė sugalvot?
Labai nejuokingas anekdotas:
"Kas atsitiktų, jei "Sostinės" (ar "Vilniaus dienos", koks skirtumas) redaktorius imtų redaguoti "Intelligent Life"?
Atsakymas:
"Intelligent Life" virstų "Sostine"...
Kai perskaičiau "Intelligent LIfe" lietuviškus tekstus, pakraupau. Na, vienas iš tų straipsnelių buvo visai nieko - Ryčio Masilionio apie šriftus. Parašytas standartiškai, bet visai įdomi tema ir šiaip prie numerio į temą.
Prieštaringi įspūdžiai ir perskaičius užsienietiškus tekstus. Tekstai apie eruditus ir apie savęs brandą fantastiški, tokių autorių straipsnius lietuviai žurnalistai galėtų studijuot kaip vadovėlį. Tačiau rašinys pie vaistą, kuriuo studentai gerina koncentraciją, keistokas - sakyčiau, verčia susimąstyt net apie žurnalistinę etiką.
Ir jausmai prieštaringi, kad atsirado tiek daug lietuviškų užsienietiškų žurnalų - "Intelligent Life", "National Geographic", na, dar verta paminėt seniau atsiradusį ir kas mėnesį mano skaitomą "GEO". Daugiau džiaugiuosi - tai reiškia, kad lietuviai žurnalistai turės į ką lygiuotis, tai reiškia, kad skaitytojai turės galimybę skaityti gerus tekstus ir tobulinti savo suvokimą apie informaciją. Kita vertus, tai reiškia rimtą nerimą panašios lietuviškos spaudos kūrėjams. Jei jie nepasitemps, galima prognozuoti, kad lietuviškų žurnalų gali tekti ieškoti taip atidžiai kaip lietuviškų obuolių prekybos centre.
http://www.lrytas.lt/?id=125415380812534
Štai mano įspūdžiai iš Paberžės.
Buvo daug minčių po to - ilgai svarsčiau, kaip aprašyt dabartinį klebonėlį, kuris skundėsi esąs poetas, o besijaučias kaip muziejininkas, kaip aprašyt Reginutę, kuri dėl to klebonėlio labai išgyvena. Nusprendžiau beveik nieko nerašyt - tik tarp eilučių, gal kas supras.
Būtų labai smagu, jei fotografiją išmanantieji pakomentuotų nuotraukas.
Rekomenduoju paskaityt.
Labai gražus žmogus. O ir žurnalistė stengėsi ;)
Savaitgalį buvau Paberžėje. Apie tai rašysiu šiandien, Sunkoka, pristigo man ten ramybės, labai nesmagu žiūrėt, kaip klebonas su muziejininke vienas kitą adatėlėmis smaigsto. Turbūt tą nutylėsiu - gaila tėvo Stanislovo atminimo.
Beje, ir kalbėdamasi su Giteniu, ir skaitydama knygą apie tėvą Stanislovą susidūriau su ta pačia ir per amžių amžius kartota mintimi - geriau, kai tavęs nesimato.
Šilta šilta močiutė, kuri gamina skanius pietus tiems, kuriuos nuskriaudė likimas.
Tvirtas bendruomenės vadovas, kuris tiesiai šviesiai rėžia: "Aš esu latras".
http://www.lrytas.lt/-125343082112524283
Ilgai rašiau.
Jau pusantro mėnesio pralėkė po linksmybių ir rimtybių Kražiuose. Užtat buvo gera prisimint.
Esu tikra, kad tekstas išėjo neprastas. Tačiau būčiau dėkinga tiems, kurie galėtų pasiūlyti ką nors patobulinti.
„Dabar užsimerkite, - įsakmiai taria plikagalvis juodais rūbais apsirengęs vyriškis pilnutėlei „Litexpo“ parodų centro salei, - Įsivaizduokite, kad gulite mirties patale. Tai yra paskutinė jūsų gyvenimo diena“. Lietuviai užsimerkia, kai kurie atrodo labai susikaupę, kai kurie - žiovauja, dar kiti - šypsosi. Taip Robinas Sharma, bestselerio „Vienuolio, kuris pardavė Ferrari“ autorius moko, kaip per sunkmetį tapti lyderiu ir būti laimingam.
čia pradžia.
Toliau - šiek tiek kitaip negu tikėjausi.
http://www.lrytas.lt/-125302683112512219
Ne, dar nėra to interviu.
Greičiausiai nieko ir neišeis, nes užduoti daug klausimų per spaudos konferenciją kažin ar yra įmanoma.
Sugalvojau guru kelis bjaurokus klausimus:
kokią savo mintį vertintumėte kaip originalią? Ar apskritai jo knygose yra originalių minčių?
(turėtų atsakyt, kad tikroji išmintis nekinta per amžius, naujos mintys visada yra senos, bet išmintį pamirštame, todėl tokie mokytojai kaip jis turėtų tai priminti. Bla bla bla, perėjimas prie knygų pjaro)
Jūsų herojus advokatas nuvažiuoja į himalajus ir randa vienuolius, kurie gyvena trobelėse, ant kurių stogų auga rožės, kurie jam paaiškina gyvenimo prasmę.
Arkada nors rimtai domėjotės rytų išmintimi? Ar esate buvęs Azijoje? Nebijote iškraipyti rytietiškos išminties, ją pritempdamas prie savo kurpalio?
(jis turėtų atsakyti, kad domėjosi rytų išmintimi, perskaitė pora knygelių ir mano, kad tai yra labai svarbūs dalykai, kurie turėtų būti populiariai papasakoti visuomenei. Bla bla bla perėjimas prie knygos pjaro).
Knygoje akcentuojama, kad žmogus turi pats valdyti savo gyvenimą. Visų kultūrų dvasinėse praktikose teiginys yra atvirkščias - tu turi suvokti, kad tu savo gyvenimo nevaldai ir atsiduoti aukštesnei jėgai.
Ar jo knygų teiginiai neskatina žmogaus aukštai iškelti galvą, užuot ją nulenkus?
(na, čia neįsivaizduoju, ką atsakys. Gal - atsiprašau, nelabai supratau jūsų klausimo, bet pamėginsiu atsakyti. Mano knygos tikslai - bla bla bla bla, perėjimas prie pjaro)
psichologoai sako, kad mėginimas sau įteigti, jog esi laimingas, gali labai blogai baigtis - taip tarsi sušluoji šiukšles po kilimu, jas pridengdamas, bet neatsikratydamas.
Ar esate tikras, kad nuolat kartojamos mantros gali padėti rasti laimę?
(atsakymas: taip, aš pats kartojau ir esu labai laimingas. Noriu, kad ir kiti būtų laimingi. Bla bla bla bla, knygų pjaras).
Skaičiau dvi jūsų knygas. Antrojoje radau pakartotus visiškai tuos pačius dalykus kaip pirmojoje?
Kam rašyti dešimtį knygų, jei galima viską išdėstyti vienoje?
(manau, kad mano knygose visada būna kas nors naujo. be to, tai ir labai nuostabi literatūrinė istorija, aš pasijutau atradęs literatūrinį talentą, kai ėmiau mąstyti pozityviai. supratau, kad galiu išmokyti žmones būtų, kurie nuves į laimę. bla bla bla knygų pjaras)
O ką sakytumėte, jeigu pasakyčiau, kad man neatrodo, jog turite literatūrinį talentą?
atsakyčiau, kad kiekvienas žmogus turi tikėti tuo, ką jam sako širdis. jis turi rasti savo deimantus, nepaisydamas to, ką kiti jam sako. Be to, jeigu jūs nueitumėte į mano kursus, gali būti, jūs suprastumėte, ką norėjau pasakyti savo knygomis. Mokymą supranta tik tas, kuris yra atviras mokymui, o tiems, kurie priešinasi, paslaptis lieka paslaptimi.
bla bla bla knygos pr
Ypač būtų įdomu, kad pakomentuotų giedrius ir rokiškis.
http://www.lrytas.lt/?id=125279671712520
Ilgai išvargta tema.
Literatūriškai tekstas neypatingas, mėginau ne gražiai parašyt, o kuo daugiau info pateikti. Tauta skaito neblogai. Komentarai, kad kažkas po straipsnio skaitymo išmetė Santa Maria prieskonius, glosto širdį.
Kai prisiskaičiau užsienietiškų straipsnių apie MSG, tapau labai arši kovotoja. Man rodos, pernelyg daug kalbama apie MSG poveikį alkiui. Tada tie, kurie nekenčia nuo persirijimo ir nėra aptukę, sako - aj, kas man darbo, aš nestoras, galiu valgyt. Tačiau man labai didelį įtarimą kelia tai, kad mokslininkai rekomenduoja pašalinti MSG iš hiperaktyvaus vaiko maisto. Kitaip tariant, MSG stimuliuoja kaip koks kofeinas ar nikotinas. Organizmas įsiaudrina.
Jei atidžiai įsižiūrėtumėte, galbūt pastebėtumėte, kad po MSG maisto pasidarote išsiblaškęs, sunkiau susikoncentruoti, šiek tiek maudžia galvą. Taip, tai yra tokie dalykai, kurie šiuolaikiniame pasaulyje dažni ir be MSG poveikio, todėl sunku atsekti jų priežastį. Galų gale, kažin ar ta priežastis yra tik MSG. Greičiausiai viskas susideda.
Mano išvada tokia - jei MSG kelia nerimą ir trukdo susikoncentruoti, geriau jau aš nevalgysiu tokio maisto. Jei klystu - blogiau man dėl to nebus.
